Seksualumo tikrovė vėlyvuoju sovietmečiu

Apie projektą

Apie ką šis projektas? Apie vėlyvuoju sovietmečiu (~1970-1990 m.) buvusias gajas viešąsias ir privačiąsias praktikas ir naratyvus, susijusius su seksualumu. Projekto idėja kilo dabartinėje Lietuvos visuomenėje vis dar pastebint esančias socialines stigmas, susijusias su lytiškumo ir seksualumo klausimais. Mus domina ir, manome, jog yra svarbu siekti išsiaiškinti, kaip vyravusi seksualumo tikrovė, prie kurios formavimo prisidėjo sovietinė valdžios ideologija, atsispindėjo tuometiniuose žmonių gyvenimuose. Taip pat viliamasi sužinoti, kaip prie seksualumo sampratos (ne)pokyčių prisidėjo Lietuvos nepriklausomybės atkūrimo laikotarpis ir ar vėlyvasis sovietimečio bei transformacijos laikotarpis turi įtakos šiandieninei Lietuvos visuomenei. 

Kokia jo pagrindinė idėja ir tikslas? Pagrindinė projekto idėja ir tikslas yra siekis suprasti, kaip vėlyvuoju sovietmečiu buvo bendraujama seksualumo temomis ir panagrinėti, kaip vykusi socializacija paveikė vėlesnių kartų požiūrį į seksualumą atkūrus Lietuvos nepriklausomybę. Pažymėtina, jog siekta kalbinti respondentus, kurie vėlyvuoju sovietmečiu žengė į pilnametystės ir (ar) tėvystės gyvenimo etapą ir taip pat tos kartos atstovus, kurie tuo metu buvo paaugliai. Respondentų klausta apie jų vaikystę ir brendimo laikotarpį (pirmosios ir antrosios socializacijos etapus) – kaip (ne)vykdavo lytinis švietimas, iš kur buvo sužinoma su tuo susijusi informacija, bendravimą su tėvais bei bendraamžiais šiomis temomis, artimoje aplinkoje bei valstybės mastu plėtotą naratyvą seksualumo tema (meilės samprata, lyčių vaidmenys), seksualinę revoliuciją Vakaruose (požiūrį į Vakarų valstybes seksualumo klausimu), išlaisvėjimo (ne)atsiradimą Lietuvoje po Nepriklausomybės atkūrimo, taip pat ir laisvėjimo lygio kitimą vėlyvėjant sovietmečiui.

​

Kaip jis buvo atliktas? Projektui pasirinktas kokybinis tyrimo metodas. Buvo atlikti aštuoni pusiau struktūruoti giluminiai interviu, kurie suteikė galimybę lanksčiau reaguoti į respondentų atsakymus, o taip pat ir geriau pažinti ir leisti atsiskleisti pašnekovui: pabrėžti, akcentuoti, susikoncentruoti į tam tikras temas. Projekto komanda kalbino ekspertus Eugenijų Laurinaitį (g. 1951 m., psichiatrą, psichoterapeutą), Viktorą Šapurovą (g. 1956 m., psichologijos analitiką, seksologą, gydytoją psichiatrą), Vitalijų Žuką (g. 1950 m., seksologą, lytinių sutrikimų ir psichoterapijos klinikos savininką) bei psichologę (g. 1966 m., universiteto (neatskleidžiama) lektorę, biomedicinos mokslų daktarę), kuri pageidavo likti anonime. Kiti keturi interviu buvo atlikti su piliečiais Albinu Zmitrevičiumi (g. 1947 m.), Ričardu Galiniu (g. 1965 m.), Aušra Stalčikiene (g. 1961 m.) ir Anonime (g. 1963 m.). Visi interviu buvo atlikti nuotoliniu būdu per socialines pokalbių platformas dėl valstybėje esančios pandeminės situacijos.