SEKSO (NE)BUVO

Be anksčiau minėtos moralizuojančios ir gąsdinančios švietimo politikos, anot respondentų, valstybė siekė propaguoti susilaikymą ir viešosiose erdvėse seksualumo temų išvengti tiek, kiek tai yra įmanoma. Seksualumas taip pat buvo ir kontrolės sritis, mūsų respondentai pasidalijo prisiminimais apie valstybės vaidmenį apibrėžiant seksualumą. 

 

,,Tarybiniais laikais <...> buvo tokia moralizavimo politika psichologinė. <...> Politbiuras <...> rūpinosi, reiškia, tais <...> moraliniais apribojimais <...> lytinio švietimo nebuvimo, sekso klausimų nediskutavimu, nesvarstymu, knygų neišleidimo, nu, žodžiu, jokių knygų. Tai maksimum, kas buvo, reiškia, tai gal aprašymai kažkokie tai apie meilę, bet ten jokių apie sueities pozicijų aprašymo.” - V. Šapurovas.

 

,,Tarybų Sąjungoje nėra sekso ir invalidų – tas šūkis buvo visur. Iš to sekė, kad nėra, tai nėra apie ką ir kalbėti. Apie nesantį nekalbama.”  - Aušra

 

V. Šapurovas teigia, kad ,,filmuose niekados nebuvo kadrų kaip žmonės mylisi. Filme ,,Ekipažas” buvo parodyta pusnuogė moteris. Bet tai yra pavieniai filmai, kad tai buvo leidžiama parodyt, šiaip paprastai buvo iškarpoma, cenzūra naikino. Nes buvo cenzūros organai <...> taip vadinamas Glavlitas ir ten praeidavo cenzūra ir knygos, leidiniai ir televizijos.”

,,Kas buvo reikalinga žmonėms, tuo buvo nesirūpinama [kontracepcija, lytinis švietimas]. Kita vertus buvo propaguojama daugelyje tarybinių filmų, buvo piešiamas vyro vaizdas – kad, reiškia, jis ateina, sugundo moterį, reiškia užtaiso vaiką ir palieka... ir pabėga. Reiškia, užuot rūpinusis, kad būtų kokybiškos prieinamos kontraceptinės priemonės... <...> tokia veidmainiška, tokia moralizuojanti politika [buvo].” - V. Šapurovas

 

Seksologas V. Žukas pažymėjo, jog  ,,nebuvo sekso, apie masturbaciją, nebuvo apie lytinius santykius, nebuvo apie nėštumą, nebuvo [informacijos]. Nieko nebuvo. Nieko”. Pastebi, kad galbūt kalba lokaliai, tačiau bent jau jo aplinkoje buvo visiška tyla. 

 

Anonimė pasidalijo istorija apie 13-metę pagimdžiusią mokykloje, kokius jausmus respondentei ši istorija sukėlė: ,,kaip vaikui liko tas toks, kaip čia niekas aplinkui nepastebėjo ir kaip niekas su ta mergaitė nekalbėjo.”

 

Seksologas V. Šapurovas teigia, jog ,,tarybiniais laikais moterys gyveno taip, kad <...> pagrindinė nėštumo reguliavimo priemonė buvo abortas. Kadangi kontracepcija buvo nekokybiška arba neprieinama, tokia buvo pagrindinė priemonė. <...> Moterys gyvendavo visą mėnesį nuolatinėj baimėj: ar aš pastojau, ar ne? Ir tiktai mėnesinės atnešdavo palengvėjimą.”

 

E. Laurinaitis sako: ,,tais laikais nėštumo nutraukimai buvo pagrindinė kontracepcijos priemonė. Ir iš tikrųjų tai buvo nepaprastai dažnai ir plačiai vartojama, ir todėl tai buvo traktuojama kaip grynai medicininė problema, nebuvo traktuojama jokių socialinių pasekmių šito reiškinio ir, iš tikrųjų, paskui jau, kai aš turėjau savo praktiką dirbdamas su pacientėmis, tai moterims šitas nėštumo nutraukimas būdavo labai sunkus išgyvenimas, kai jos įsisamonindavo, ką jos padarė, kas iš tikrųjų įvyko. Kai kurios likdavo tikrai nevaisingos visam likusiam gyvenimui, bet tai ne taip dažnai, tačiau net ir pats nėštumo nutraukimas buvo išgyvenimas labai skaudžiai.” Paklausus ar galėjo tuo laiku moterys sulaukti psichologinės pagalbos, gydytojas atsako: ,,oj ne, apie jokią psichologinę pagalbą niekas nė negalvojo.”

 

,,Jei  žinodavo [kas pasidarė abortą], tai kaip ir smerkdavo [visuomenė] tą moterį, kad ji pasidarius abortą, <...> dažniausiai tai tikrai būdavo smerkiama moteris <...> ir vieninteliu atveju jeigu va grynai prievartavimas būdavo įvardijimas ir tai tada jau taip – tada jau kaltas prievartautojas, <...> [tačiau] jeigu pati ėjai į kontaktą, tai pati turi ir saugotis, o vyras - šiandien tu, rytoj tai kita...”. - Anonimė

 

Psichologė pažymi, jog “jeigu būdavo nutraukiamas nėštumas, tai būdavo labai labai slapta” – tėvai dėl slaptumo išlaikymo sutardavo ir su mokykla, ir su medikais. 

 

,,Moters apsilankymas pas ginekologą, tai keldavo siaubą paprastai. Ginekologams buvo įsakyta ieškoti gonorėjos. Ten buvo atliekamos specialios procedūros, moterys buvo tardomos <...> taip pat kaip ir policijos tyrėjas darydavo. Lytiškai plintančių ligų gydymas buvo uždaroj zonoj. <...> Ten sergantys lytiškai plintančiomis ligomis buvo uždaromi su milicijos pajėgomis, reiškia, už grotų.” - V. Šapurovas