SEKSUALINĖ REVOLIUCIJA

Sovietmečiu egzistavo lyginimasis su mistiškaisiais Vakarais ir šiame tyrime buvo siekta suprasti, kaip jie buvo matomi pačių respondentų ir kokį supratimą apie juos formavo tarybinė valdžia, o, taip pat, kaip toks šių aspektų ryšys veikė visuomenę seksualumo kontekste, ypatingai Vakarų seksualinės revoliucijos metu. Savotišką seksualinę revoliuciją pergyveno ir Lietuva.
 

E. Laurinaitis teigia, kad apie seksualinę revoliuciją girdėjo ir tvirtina, kad buvo ir ,,pas mus”: ,,mes girdėjom ir matėm [apie seksualinę revoliuciją Vakaruose],<..> tiesa, jos buvo pateikiamos kaip kapitalistinio pasaulio grimasos. <...> Mano tam žmonių, draugų, pažįstamų lygyje abejonės tuo, kad tai reikia smerkti ir kad tai yra labai blogai tikrai buvo žymiai daugiau, nei kad oficialioje spaudoje, kalbos nėra. Bet, kad mes vienareikšmiškai šitai priimtume ir šituo kažkaip norėtume sekti, to tikrai nebuvo.”

 

V. Žukas teigia, kad jo aplinkoje (medikų tarpe) buvo tik teigiama nuomonė apie Vakaruose vykstančią seksualinę revoliuciją. 

 

,,Va toks posakis, kad laukiniai [Vakarai] sklisdavo toks, kad ten laisvas, palaidas tas gyvenimas. Nu tas laisvas, kaip suprast, ir demokratijos ir moralės prasme čia suprast gali.” – Albinas

 

,,Žodis seksas buvo tolygu kažkam gėdingam ir nešvariam. Man teko stebėti, Gorbačiovo laikais, berods aštuoniasdešimt aštuntais metais, buvo televizijos tiltas <...> reiškia, ten buvo atrinkti žmonės, jos užklausė vedantysis apie seksą, tai ji [SSRS paskirta atstovė] sakė, kad Tarybų Sąjungoj sekso nėra <...> nors ten paruošti žmonės buvo, ten KGB treniruoti buvo žmonės, ne iš gatvės. Kadangi buvo suvokiama, kad seksas yra žodis gėdingas, blogas, susijęs su Vakarais, tai yra kažkokia sekso reklama, prostitucija, kažkas tokio nešvaraus ir nešvankaus.” – V. Šapurovas
 

Anonimė teigia, kad Vakarai būdavo įvardijami kaip paleistuvystė, „iš gero gyvenimo nebežino, ko prisigalvot“. O kalbant apie sovietinį naratyvą teigia, kad sovietmečiui vėlyvėjant ,,aiškinimas apie apsaugą [kontracepciją] jis tiesiog švelnėjo, darėsi nebe tas badomasis ir smerkiantysis, bet daugiau kaip mokomasis.”

 

Psichologė pasakoja revoliuciją pradėjusi jausti besimokant universitete, nes ten turėjo gerą priėjimą prie literatūros, kurios sovietmečiui vėlyvėjant iš užsienio atsirasdavo vis daugiau. 

​

V. Žukas pasakoja, kad nuo 1970-ųjų ir Lietuvoje ,,jau tikrai buvo matomas atšilimas”, daug dalykų atėjo iš Lenkijos. Patys 90-aisiais pradėjo rašyti pirmąjį erotinį žurnalą (tai buvo lenkų žurnalo reprodukcija). Pats 80-aisiais rašė straipsnius žurnale ,,Moteris” apie seksualinius klausimus ir pasakoja, jog dėl to susilaukdavo piktų laiškų, buvo vadinamas ištvirkėliu ir pan. 

 

Įdomu ir tai, kad respondentų atsakymai atskleidė sistemos dvilypiškumą, kai viešai deklaruojami tikslai ir anti-seksualumas prasilenkė su realybės praktikomis, ypač žmonių esančių valdančiuosiuose postuose. 

 

,,Atsirado dvigubo gyvenimo manipuliatyviniai standartai. Gašlumas, seksualumas, meilužių turėjimas ir labai akivaizdus lytinis gyvenimas buvo toleruojamas aukštas pareigas sovietinėse struktūrose užimančių gyvenimuose. <...> Jis tapo etalonu ir siekiamybe tų žmonių, kaip požymiu, kad esi ,,krūtas”. <...> Jei tu gyveni laisvą seksualinį gyvenimą, jei tu turi meilužę/meilužį, jeigu tu į dieną eini į tris pasimatymas ir visuose juose turi santykius lytinius, tai tu jau esi išskirtinis, nes tu esi elitas. <...> Iš to atsirado ,,užmiesčio pirčių kultūra”, važiuodavo direktoriai, partijų atstovai ir t.t., važiuodavo tam tikros išvaizdžios merginos, jos buvo išlaikomos ir žinomos – ,,elitinių moterų karta.”  – Aušra

Ričardas prisimena, kad tie, kurie ,,valdžioj sėdėdavo”, turėdavo galią, buvo privilegijuoti, tai važiuodavo į ,,visokias pirtis” – ,,viskas priklausė nuo posto. Tai va tiem kažkaip viskas buvo galima, jie važiuodavo į visokias pirtis, su mergom, su kitom moterim, ir kažkaip viskas buvo įprasta.”, ,,jei būdavo tas valdininkas, ir jis skiriasi, tai baisiai blogai buvo <...> jam kirsdavo per postus”. Jis teigia, jog ,,šeima buvo šventas reikalas”, bet priduria, kad buvo vieša paslaptis, jog valdininkai visur važinėja su svetimomis moterimis, tik niekas nedrįso apie tai kalbėti.