ANTRINĖ SOCIALIZACIJA

Itin svarbi antrinė socializacijos dalis jau po tėvų namų yra mokymosi įstaigos – mokykla ir universitetas – bei draugų ratas. Būtent antrinė socializacija dažnai turi svarbias pasekmes asmenybės formavimuisi. Pažymėtina, jog šiose institucijose ir socialiniuose ratuose jaunystės ir vaikystės laikotarpiu respondentai praleido itin daug laiko, noriai tarpusavyje dalinosi visa gauta informacija.

 

Anonimė pasakoja kaip mokykloje berniukai veidrodėlius po sijonais kaišiodavo: ,,kai aš tai pamačiau tą berniuką, tai taip atkūliau gerai, kad ir į pamoką pavėlavau. <...> Niekas iš mokytojų kaip ir tokių dalykų nepastebėjo.” 

 

Ričardas pasidalijo, jog mokykloje iki 8 klasės visiškai nebendraudavo su mergaitėmis, ,,jokio kontakto nebūdavo”. Seksualumo temų neplėtodavo mokykloje, tačiau ,,visi viską žinojo", ,,viskas savaime buvo aišku. <...> Mokykloje su mergaitėmis elgesys buvo labai blogas, tampymai, grėbojimai, <...>, viskas brutaliai, gražaus nieko. <...> Prieina, griebia tai mergaitei kažkur, tai ta per ausį traukia, va tik tokie [santykiai]”. 

 

Psichologė pasakoja, kaip dalindavosi knygomis apie lytinį gyvenimą su bendraamžiais, skaitydavo pasislėpę knygą po stalu. Teigia, kad atvirai tarp bendraamžių visgi kalbama nebuvo, nes buvo gėdos jausmas: ,,visi žinojome, kad skaitome, bet aktyviai patirtimi nesidalindavome <...> mes vistiek turėdavome kompleksą kalbėti apie tuos dalykus”. 

 

,,Knygos buvo pagrindinis dalykas, bet švietimas dar vykdavo, be abejo, tarpusavyje – bendraamžių tarpe <...> ir aš iki šiol prisimenu, gal kokioj ketvirtoj ar trečioj, klasės vienas draugas atsinešė kortas perfotografuotas, neorginalias, o tiktai juodai baltas su nuogų moterų figūromis <...> visą laiką buvo tas poreikis sužinoti ir patirti, kas tai yra <...>, bet iš tiesų gauti informacijos buvo labai sunku.” - E. Laurinaitis

 

Respondentas V. Žukas teigia, kad jokios informacijos iš pašalinių šaltinių apie lytinį švietimą negaudavo nei pats, nei klasės draugai. Vieni su kitais draugų rate dalindavosi informacija. Kiekvienas, ką išgirsdavo, pamatydavo, tuo pasidalindavo su kitais.

 

,,Aš atsimenu, kai pradėjo eiti playbojus, kartais šitie reikalai patekdavo ir į Lietuvą, <...> mūsų mokykla apskritai buvo tokiam rajone, kur buvo labai nemažai įvairių namų, kur gyveno ir ministrai to laiko, ir jų vaikai be jokios abejonės turėjo kažkokią tokią privilegijuotą truputį padėtį, nes jie galėjo prie tos visos cenzūruojamos informacijos šiek tiek prieiti”. - E. Laurinaitis

 

Respondentas Ričardas prisimena, kad būdavo slaptų žurnalų, parvežtų iš užsienio. Kai buvo paaugliai, atsirado ,,videkai”. Vyro draugai gaudavo pornografinių kasečių, protingesni nusipirkdavo vaizdajuosčių aparatą ir nuomuodavo. Į butą paprastai sueidavo paauglių būrys, susimokėdavo visi pinigų ir kartu žiūrėdavo. 

 

V. Žukas pasakoja, kad jūreiviai per Klaipėdą atveždavo pornografinių žurnalų, kiti juos nufotografuodavo ir taip tokia medžiaga plisdavo.