SANTUOKA

Respondentai pasidalijo mintimis apie tuometinę šeimos ir santuokos sampratą. Atsakymuose pastebėta tendencija, jog  šeimos vertybės pirmiausiai buvo stipriai puoselėjamos pačios šeimos viduje, tačiau neatmetamas ir valstybės įsitraukimas: valdžia diegė ir skatino aiškias šeimos vertybes (darną, sąjungą) nukreiptas į jos ateitį – viešajame naratyve buvo eskaluojama, jog santuoka ir fizinis kontaktas galimas tik sulaukus pilnametystės.  Sovietmečiu buvo itin aiškiai išreikšti ir lyčių vaidmenys, ypač šeimoje.

 

,,Kiek ją [šeimą] laikė <...> tarp žmonių tas dorovės supratimas ir elgesys”. Respondentas akcentuoja pareigos jausmą, ypač jei šeimoje yra vaikų, nes, jo teigimu, sekso potraukis praeina, todėl kitu atveju bus be paliovos ieškoma „naujo objekto.“ - Albinas

,,Kaime per kelis kilometrus vieni kitus pažinojo, kažkaip kaiminystėj buvo, kad pasklistų toks dalykas [gyvenimas nesusituokus]. Ana toji! Bernas kaip bernas, bet jau panai tai <...> kur jau čia”. Albinas taip pat teigia, kad ne santuokoje gimusius vaikus vadindavo benkartais, mergos vaikais. 

 

Respondentas Ričardas taip pat pasakoja, kad tokios sugyventinių kultūros kaip dabar, nelabai būdavo. Jei žmonės pradėdavo draugauti, tai greitai ir susituokdavo. 

 

Psichologės pasakojimu, sovietmečiu buvo tam tikros tradicijos, kaip žiūrima į santuoką, kurias diktavo laikmetis ir sovietinė sistema. ,,Visada buvo tam tikra diktarūra, tos ribos, taisyklės. <...> Kaip tik buvo tos tradicijos ir tas požiūris, kad tu mažiau kažkur lakstytum, na anksčiau sakydavo, na tas terminas mažiau bledavotum <...> neištaškytum savęs, tai geriausia tada yra kurti šeimą, gimdyti vaikus ir vat būtent , kad žmonės gyventų toje santuokoje”. 

 

,,Išsiskyrimas tarp formulių, principų ir realaus gyvenimo buvo didžiulis”. Paklausus ar tarp formulių buvo numatyta, kokia turėjo būti šeima, gydytojas atsakė: ,,o taip, buvo pakankamai aiškiai sakoma, kad šeima yra visam gyvenimui, kad jinai privalo būti tvirta, kad joje yra ugdomi būsimo komunizmo statytojai ir gyventojai.” – E. Laurinaitis 

 

Psichologė pasakoja, kad tarybiniuose filmuose ,,yra labai, na, rodomas tas toks dvasinis ryšys. <...> Tarybiniais laikais daugiau buvo orientuota į vertybes, šeima apskritai, ta meilė buvo vertybė, <...> valstybė kišosi tam, kad būtų puoselėjamos tos vertybės ir tam, kad būtų jaučiama ta pagalba”. 

 

Psichologė taip pat teigia, kad “tarybiniais laikais <...>buvo begalinė pagarba vyro moteriai, galbūt moteris turėdavo labiau paklusti vyrui <...> ji tvarkydavosi ūkyje, prižiūrėdavo vaikus, gyvulius. <...> Moteris jausdavo, kad ji yra moteris <...> ji žinodavo, kad vyras viską sutvarkys. Buvo labai išreikštos moteriškumo ir vyriškumo sampratos.“
 

,,Vyrui tai gamtos fizinė jėga suteikta, nors ištvermė, <...> gyvybingumas ir skausmo pernešimas, <...> tai aišku – moterys. <...> Moteris jau vaidilutė, židinio saugotoja. <...> Tris kampus laiko moteris, tai tep kažkaip ir reikalaudavo, kad moteris namų priežiūrai.” – Albinas

 

,,Tai buvo seksualine prasme geras vyras tas, kuris sugeba atlikti lytinį aktą, tai yra, kitaip sakant, kuris gali pasiekti erekciją, nes šiuo metu gero vyro sąvoka yra visiškai kita - šiuo metu gero vyro sąvoka yra sugebėjimas patenkint savo partnerę.” 

,,Buvo labai paplitęs moterų pasyvumas. Reiškia, moterų pasyvumas meilės akto metu ir kaip <...> partnerės atsidavimas vyrui. <...> Seksas jai [moteriai] nereikalingas, ji turi atsiduot vyrui, tokia jos pareiga, ji privalo tą daryti, privalo gimdyti, o jei ką, turi kreiptis dėl aborto. Pasakyčiau, vyrui malonumas, o moteriai vargas” – V. Šapurovas