top of page

VIENIŠI ŽMONĖS

Picture 1.png

Antanas Sutkus, „Makiažas“. Vilnius, 1961

Buvo įdomu panagrinėti ir sovietmečiu egzistavusį požiūrį į vienišus (nesusituokusius, našlius) žmones sovietmečiu. Pagal respondentų atsakymus, galima matyti neigiamas visuomenės nuostatas vienišų žmonių atžvilgiu, egzistavo samprata, kad be vyro ar žmonos žmogus tarsi nevisavertis, nepilnas. 

 

,,Neišsilavinusios merginos skubėdavo aštuoniolikos metų ištekėti, tuoj pat kuo greičiau ištekėti ir netingėdavo greitai ir išsiskirti, bet jeigu tu ištekėjus buvai, jau tu nebūsi senmergė, nes senmergė yra toksai gėdingas vardas.”

,,Tuo metu senmergė reiškė pikta, bloga, tulžinga, reiškia, žodžiu tokia… visi surasdavo kaip neigiamai vertinti ir pirštu badyti, kad yra tokia... blogo charakterio, nesugyvenama, tokia nemaloni, tokia, reiškia, senmergė… niekam nereikalinga.”  – V. Šapurovas

 

,,Nu kažkaip, nu toks pasišaipymas – sena merga. <...> Toks požiūris kiek tai negatyvus, tai būdavo kažkas negerai, kad tu sena merga jau čia. <...>, [o] nu senbernius vadydavo gamtos papuošalais [juokiasi]” – Albinas

 

,,Senmergystė tai buvo, oi, tai buvo labai labai blogas dalykas <...> tu esi kaip antrarūšis, tu nesugebi susirasti partnerio, vadinasi tavyje yra kažkas ne taip”. Psichologė teigia, kad vyrams ne tiek buvo klijuojama etiketė, bet ,,senbernio sąvoka nieko gero nežadėdavo”.


,,Jei našlei koks vyras padėdavo ūkio darbus atlikt, tai iškart įtarimai: ,,nu tai kaip čia jau gal kokios nedorybės, nu tai taip jau įtartinai žiūrėdavo į našles, kad nepaviliotų. Kitos moterys <...> nelabai pasitikėdavo.” –Albinas.

bottom of page