POKYTIS

Respondentai pasidalijo mintimis lyginant šiandieninę ir vėlyvojo sovietmečio visuomenę, taip pat įžvalgomis, kaip tuomet vykdyta valstybės politika seksualumo atžvilgiu, jų manymu, galėjo lemti šiuometinės visuomenės normų ir vertybių seksualumo aspektais susiformavimą arba tam tikrus pokyčius. 

 

Psichoterapeutas E. Laurinaitis išskiria, jog klientams tai visada buvo ir yra svarbi gyvenimo tema. Todėl ,,aštuoniasdešimtųjų pradžioje Žinijos draugijoje skaičiau paskaitas apie seksualumą mūsų Lietuvos publikai, ateinančiai tiesiog iš gatvės. <...> Privalu apie tai kalbėti, ypatingai kalbant apie šeimos problemas, tai yra viena iš pagrindinių problemų, kuri veda prie šeimos konfliktų ir skyrybų. <...> Turiu pasakyti, jog galbūt per pastaruosius maždaug dešimt metų šitas tabu tikrai sumažėjo labai stipriai, žmonės žymiai laisviau kalba apie savo seksualumą.”

 

V. Šapurovas dėl dabartinio seksualumo temų tabu aktualumo pažymi: ,,tikrai dabar su tabu tenka susidurti, bet žymiai rečiau nei prieš trisdešimt metų, tikrai pokyčiai visuomenėje įvyko didžiuliai. Ir žmonės tai bijodavo net telefonu kalbėti tuo klausimu, tai šiuo metu pasitaiko... pasitaiko, bet tai yra labai retas atvejis.”

 

Paklausus ar po Nepriklausomybės atgavimo buvo jaučiamas didelis pokyčių mastas, V. Šapurovas atsakė: ,,Neabejotinai, nu kaip ir informacija, ir literatūra <...> kontraceptinių priemonių atsiradimas <...> kai kur dar įstatymai reikalingi [dabar], kai kur dar priemonės neįteisintos pas mus, čia yra labiau techniniai dalykai, ne ideologiniai, tų pačių prezervatyvų kokybė, pasirinkimas.”

 

Psichiatras taip pat priduria: ,,Aš manau, kad Vakarų kultūra tikrai aktyviai labai veržiasi – ir lietuvių kelionės po visą pasaulį, ir išsivažinėjimas, ir kontaktai ir bendros santuokos užsieniečiais, turbūt kad ir noras atitrūkti nuo sovietinio palikimo psichologinio. <...> Žmonės telefonu skambina, kalba, kad nori vyrą atvest, nori žmoną atvest, kad turi problemų, kad išgyvena, kad nori pagerint. <...> Dabar, tikrai, ir pacientų tarpe, labai retai sutinku porą, kur vyras susikoncentravęs tik į savo pasitenkinimą.”

 

E. Laurinaitis teigia, jog ,,apie 1995 - 1997 metus prasidėjo labai toks greitas ir spontaniškas tos partnerystės realus įgyvendinimas santykiuose, kai žmonės pradėjo gyventi kartu nesusituokę ir niekas nebereagavo į šitai kaip anksčiau – ką jie čia daro, tai įvyko ganėtinai staigiai mūsų visuomenėje. <...> Akivaizdu, kad pokyčiai įvyko dideli.”

 

,,Aš dirbu 30 metų ir <...> atrodo ir požiūriai keičiasi, ir vertybės, ir galbūt ir auklėjimas šita tema jau yra šiek tiek kitoks, bet lyginant tiek vyresniąją kartą ir jaunesnius klientus užduodant man klausimus, pavyzdžiui, apie seksualinį gyvenimą, tai aš turiu pasakyti, kad nejaučiu labai didelio skirtumo”. Psichologė teigia, kad neverbaliai matosi žmonių nepatogumas susijęs su seksualumo temomis, vyresnieji klientai sako: ,,oi čia žinot tokį klausimą jūs uždavėte, aš nepratęs apie tai kalbėti, jaunesni gal taip drąstiškai nesako, bet iš karto matosi – suka akis, daro pauzes, parausta”. Teigia, pagrindinis gerėjimo šuolis kalbėjime seksualumo temomis buvo maždaug prieš 10 metų: ,,<...> jau sakiau, kad situacija pagerėjo ir mes išbridome iš to pirmykščio žmogaus urvo, kad jau žmonės savo seksualumą ir lytinį gyvenimą priima natūraliai <...>”, tačiau dabar pažymi, jog kelerius paskutiniuosius metus vėl jaučiamas sąstingis: “Mano nuomone ta įtaka yra ta, kad tikrai dabar daug kas apie tai kalba ir Lietuva yra susiskirsčiusi į dvi atskiras stovyklas.” –Psichologė

 

Tačiau, nors ir respondentai pastebėjo tam tikrus teigiamus pokyčius (atviresnis bendravimas šiomis temomis, didesnė informacijos sklaida, nebijojimas ieškoti pagalbos, kontraceptinių priemonių kokybė, prieinamumas ir įvairovė) visuomenės seksualumo supratime po Nepriklausomybės atgavimo, visgi, pastebima ir neigiamų padarinių. 

 

,,Kuo laisviau demokratijos prasme, tuo tas gyvenimas laisvesnis, tuo moralės prasme ta laisvė pasidaro tokia… <...> Vargas, vargas grūdina, o taip jau geresnis gyvenimas ir išdarko turbūt [meilę].” Albinas nuogąstauja, kad dvasinio atgimimo nei žmogaus lygiu,  nei valstybiniu - nėra.

 

Tuo tarpu Anonimė teigia, kad dabartinis kontracepcijos reklamavimas daro įtaką ankstyvam lytiniam gyvenimui: ,,Aš kaip labiau už tą tokį dorovės ugdymą, taip, kad reikia žinoti tas priemones, tai tikrai taip, bet nu vis tik galvočiau, kad tai yra ir tėvų, ir mokyklos reikalas.”

Anonimė taip pat pastebėjo, jog atgavus nepriklausomybę padidėjo erotinių žurnalų sklaida, tačiau apie ją atsiliepia neigiamai: ,,Tikrai nesakyčiau, kad jau ten tų labai gražių nuotraukų, kaip sako, aktai, bet ir <...> man ištekėjusiai jie nebuvo labai priimtini ir aš visada kartojau, kad laisvė ne nuo to prasideda, ne taip žmonės supranta laisvę.”

 

Seksologas V. Žukas teigia, jog  mitai labai lėtai sunyksta. Respondentas pateikė pavyzdį, kai dar prieš 15 metų turėjo klientes, atvykusias dėl sūnų masturbacijos, kurią laikė problema. Pats seksologas įvardina problemą ir tarp ekspertų, teigia, jog vienas jo kolega, prijaučia ir skleidžia tokio tipo mitus. Respondentas teigia, jog tėvų auklėjimas yra labai svarbu, tačiau remiantis klientų patirtimis, dabartiniai tėvai nekalba šiomis temomis su vaikais. Seksas išlieka tabu, tėvams šiomis temomis vis dar sunku kalbėti.  Respondentas teigia, jog jo klientai dar ir šiomis dienomis kartais bijo būti pamatyti prie jo kabineto, nori ateiti nebent sutemus. Pats seksoterapeutas teigia, jog dar ir dabar žmogui skaudu pripažinti, kad jis turi problemų. Seksualinė energija žmogui be galo svarbi, o pripažinti, kad su ja kažkas negerai, yra labai sunku. 

 

V. Žukas taip pat išskiria ir bažnyčios įtaką sovietmečiu, o būtent iš bažnyčios, anot seksologo, kyla mąstymas, kad seksualinis gyvenimas yra skirtas tik reprodukcijos tikslams. Seksologas pabrėžia, jog dabar religijos vaidmuo seksualumui yra ženkliai mažesnis.

 

Kalbant apie šiuolaikinę šeimą, jos vertybes ir skyrybas, Psichologė išskiria: ,,dabar tai yra ne bėda: ,,na sukūriau šeimą, pagyvenau, pasigimdžiau, na nelabai tiko, nesutapo charakteriai, sukūriau kitą <...> vėl po metų – na ne, nesutapo charakteriai.” Respondentė akcentuoja, kad tarybiniais laikais vertybės buvo labiau orientuotos į šeimos darną ir jos tvirtumą.  

 

V. Šapurovas išsskiria neigiamus greito tempo sukeltus pokyčius šiuolaikiniame gyvenime: ,,Turiu pasakyti, kad paskutiniai dešimt penkiolika metų yra neigiami pokyčiai seksologijoje. Tai yra – darom viską greitai, greitas gyvenimas, čia nėr ko delsti, ten glamonėt vienas kitą, reikia greit greit, padarom čia, yra metodika <...> kaip greit viską padaryt, kad neprarast laiko – tai tas greitėjimas jis neabejotinai yra žalingas. <...> Žmonės pradeda suvokti seksualinį gyvenimą kaip tokį kažkokį mechaninį veiksmą. <...> Gal turiu tokią visuomenei pretenziją, kad labai mūsų visuomenėje žmonės yra labai kantrūs, dešimt, penkiolika, kitą kartą dvidešimt metų gyvena poroje, turi prastą lytinį gyvenimą ir nesikoncentruoja, ir neprašo pagalbos, neieško pagalbos, vis kenčia, kenčia, kenčia.”

​

Apžvelgus respondentų atsakymus galima teigti, kad to, kas natūralu ir žmogiška, neužgniaužė sovietinės valdžios vykdyta tylios moralizacijos politika, o vėlyvėjant sovietmečiui  ir vykstant Vakarų seksualinei revoliucijai, šių dvejų aspektų ryšys padėjo lengviau skleistis ir seksualumo temoms. Žvelgiant į po nepriklausomybės atkūrimo ir šių dienų laikotarpį, galima teigti, jog įvyko savotiškas sprogimas. Be abejo, giliai ištirti sistemos ir jos pokyčio padarinius žmogui yra sudėtinga, todėl respondentų atsakymų tendencijų absoliutinti nereikėtų. Visgi, galima teigti, kad aplinka, kurioje žmogus augo, brendo ir gyveno, įtaką darė. Pokytis seksualumo klausimu atnešė teigiamų efektų, tokių kaip ryžtą ieškoti pagalbos, kalbėtis ir pradėti seksualumą priimti kaip natūralią žmogaus gyvenimo dalį, tačiau išskirtina, jog kartu šis savotiškas katarsis atsinešė ir ne visiems respondentams priimtinus vertybinius pokyčius. Žinoma, teigti, jog socialinės stigmos lytiškumo klausimu Lietuvoje visiškai išnyko nebūtų galima, nes respondentai pastebi, jog susikaustymas, baimė ir mitai - vis dar gajūs.