NEIŠTIKIMYBĖ

Neištikimybė buvo laikoma dideliu žmogaus moraliniu nukrypimu ir šeimos problema, į kurios sprendimą įsitraukdavo valdžia. Tiesa, pastebėta, jog abiems lytims neištikimybės tolerancijos ribos buvo skirtingos – atsakomybė buvo primetama žmonai ir meilužei. Žmona buvo laikoma atsakinga už tai, jog suteikė vyrui galimybę būti neištikimam, o meilužė – jog išvedė vyrą iš kelio. Tuo tarpu, vyrui reikšminga atsakomybė už neištikimybę nebuvo taikoma. Sovietinė valdžia šeimos problemas galėdavo spręsti viešai vyro ar žmonos darbovietėse siekiant išlaikyti šeimą kartu, tad skyrybos sovietinėje tikrovėje nebuvo optimalus sprendimas. 

 

,,Požiūris į neištikimybę būdavo labai skirtingas. <...> Įdomu tai, kad vyram neištikimybei buvo, tarsi, tolerancija didesnė negu moterims. Vyrams buvo leidžiama kažkiek daugiau, nes jie dažnai labai ir būdavo tie šeimos maitintojai, iki šiol kai kurie taip jaučiasi, va, ir iš tikrųjų, todėl moterys nedrįsdavo kelti didelio skandalo, reikalauti kažko, jos kentėdavo, maža to, jos kentėdavo ir fizinę prievartą, jos būdavo ir mušamos pakankamai dažnai. <...> Šita ištikimybės tema, buvo labai asimetriška: moterims tai buvo dažniausiai labai smerkiama ir kartais įvykdavo netgi tragiški dalykai, pavyzdžiui, vienas mano žmonos kaimynas nupjovė savo moteriai nosį, už tai <...> kad jis tik įtarė, jog jinai neištikima.” – E. Laurinaitis

 

,,Tos moterys, kurios buvo neištekėjusios, kurios buvo taip vadinamos meilužės, reiškia, tai jos jausdavosi labai blogai, jos aplinkinių buvo smerkiamos. Ir jos taip pat blogai jausdavosi, nes jos visą laiką buvo tas va, tokia būsena, reiškia: man niekas nepriklauso, aš jo neturiu, jis ateina tada, kada gali. Vyrui džiaugsmas, kad jis ateina ir džiaugsmas, kad jis išeina ir nereikia čia vat pasilikt, o jinai lieka vieniša.” – V.Šapurovas

 

,,Jeigu neištikima buvo moteris, tai visi smerkdavo ją, bet jei neištikimas būdavo vyras, tai dažniausiai smerkdavo jo meilužę, o ne jį. Tai čia vėl grįžtam prie tos lyčių nelygybės - visur kalta moteris.” - E. Laurinaitis

 

Respondentas Ričardas taip pat teigė, kad sovietmečiu buvo įprasta kaltinti moterį, kuri būdavo meiluže, tačiau ne patį sutuoktinį. Visuomenė sakydavo, kad ,,jinai išskyrė šeimą”.

 

,,Jeigu vyrai eina į kairę tai su kuo jie eina – tai su moterim! <...> Į neištikimybes ir, pavyzdžiui, alkoholizmą valstybė turėdavo teisę kištis ir kišdavosi labai <...> viešai linksniuodavo.” – Psichologė

 

,,Su tomis moterimis [meilužėmis] žmonos kovojo rašydamos skundus į partijos komitetus, reiškia, tarkim gamyklos administracijai rašydamos skundą, kad reiškia, administracija <...> iškviestų ir duotų pylos.” – V. Šapurovas

 

,,Būdavo ,,draugiški teismai”, kuriuose svarstydavo neištikimybės klausimus: ,,taršydavo juos vadinamasis tas draugiškas teismas būtent darbo kolektyve. <...> Aš tikrai niekada negalvodavau, kad tai gali pagelbėti. <...> Jokio taikymo negali būt, <...> psichologinio smurto nieks nematydavo.”  – Anonimė